Nuo seniausių laiku Lietuva vadinama kaimynų žeme. Deja, ne visi kaimynai yra draugiškai nusiteikę. Viena dažniausių konfliktų priežasčių – neteisėtas kaimyno žemės naudojimas, t. y. kaimynai savo reikmėm naudoja teisiškai jiems nepriklausančią sklypo dalį. Kad išvengtumėte bereikalingų ginčų, advokatai pataria, ką daryti, jei kaimynai užėmė dalį jums priklausančios žemės.
Pats paprasčiausias, greičiausias ir mažiausiai sunkumų keliantis sprendimas – bandymas susitarti gražiuoju. Net jei jums ir atrodo, kai kaimynai nėra draugiški, pabandyti vis tiek verta. Susitikite su kaimynais ir išsakykite savo pageidavimus. Tiesa, elkitės draugiškai. Jei būsite pikti ir reikšite nepasitenkinimą, pašnekovas puls ginti, o, kaip žinia, geriausia gynyba yra puolimas. Jei su kaimynais pavyko draugiškai susitarti, būtinai pasirašykite sutartį. Advokatai rekomenduoja susitarimą įforminti valstybės institucijoje – taip būsite visiškai tikri, kad „pavogtos“ žemės dalies susigrąžinimas nekels jums rimtesnių rūpesčių ateityje.
Su kaimynais galite susitarti dėl pačių įvairiausių sprendimų. Dažniausiai tarpusavio susitarimu kaimynas sutinka perduoti dalį naudojamo sklypo, kaimynas prašo teisės naudotis jums priklausančios žemės dalimi, kaimynas sutinka sumokėti už žemės naudojimą (mokestis gali būti vienkartinis arba periodiškas). Jei susitarti nepavyksta, kaimyną galite įskųsti aukštesnėms instancijoms. Žinoma, konfliktinę situaciją galite bandyti spręsti ir savarankiškai, pvz., jei kaimynas pastatė tvorą jūsų valdoje, galite ją paprasčiausiai perkelti. Advokatai primena, kad imdamiesi bet kokių savavališkų veiksmų, privalote racionaliai įvertinti galimas pasekmes, pvz., už tvoros perkėlimą galite gauti baudą, kadangi savavaldžiaujate, t. y. elgiatės grubiai ir atsisakote eiti teisiniu keliu. Iš tiesų ginčo situacijoje visus taškus gali sudėlioti tik teismas. Nepamirškite, kad padavimas į teismą neužkerta kelio draugiškam susitarimui.
Jei nusprendėte kreiptis į teismą, šiam procesui turite pasiruošti iš anksto. Visų pirma turite surinkti pakankamai informacijos apie jums ir kaimynui priklausančius žemės sklypus, nurodyti tikslius pažeidimus ir įrodyti, kad jums nepavyko su kaimynu susitarti gražiuoju. Jums reikės sklypo planų, nuotraukų ir jūsų pretenzijas patvirtinančių dokumentų. Šiais klausimais jums pagelbės kompetentingas advokatas.
Teisme galite reikšti įvairias pretenzijas dėl netinkamo sklypo naudojimo. Galite reikalauti, kad teismas uždraustų kaimynams naudotis jūsų sklypu, išreikalautų kompensacijos už neteisėtą svetimo sklypo naudojimą ir padarytą žalą, nustatytų tikslią sklypų ribą. Teisme gali būti tvirtinamas ir teisėtas sklypo ar jo dalies naudojimas, pvz., nustačius servitutą. Beje, praktika rodo, kad tam tikrose situacijose, uždraudus kaimynams neteisėtai naudotis jums priklausančia žeme, kaimynai gali pareikalauti servituto, kad ir toliau galėtų naudotis sklypu. Galutinį sprendimą priima teismas.
Sveiki ką daryti jei po tevuko mirties perėmus paveldėta namo dalį su statiniais paaiškėjo kad mano statinių stovi kaimyno žemėje ir tai sužinojau tik norint patikslinti kadastrinius matavimus ir nusistatyti bendro sklypo naudojimo tvarka ką daryti?Ar tiesa kad jei buvo pirkta 1992m 30%gyv.namo tai ir po sodybomis bendro naudojimo sklypo priklauso tik 30% ? Ir jei kartais kaimynas gautų baudą už žolės nepjovima moketume per pus nes žemė nepadalinta?