Kas atsakingi už Lietuvos miškus

perka miskaMiškas atlieka daugybę funkcijų, o miškininkai yra atsakingi už tai, kad tų funkcijų balansas nebūtų sutrikdytas. Dėl to ir sudėtinga žmonėms objektyviai vertinti Lietuvos miškų būklę, bei miškininkų veiklą. Miškuose vykstančius procesus geriausiai išmano senieji kaimo gyventojai- jie nuo pat gimimo matė, kaip miškai kertami, kaip atkuriami. Dažnai žmonės sau patys ruošia malkas žiemai. Kol kaimuose buvo daugiau žmonių, jie noriai padėdavo žmonėms atsodinti mišką. Mažiausiai ūkininkavimo miškuose specifikaciją išmano miestiečiai, kurie atvyksta į miškus savaitgaliais pasirinkti grybų, uogų, pailsėti. Jie norėtų, kad prie įsigytų sodybų, niekas nekristų miško, netrikdytų ramybės ir negadintų kraštovaizdžio. tačiau ir jiems reikia statybinių medžiagų, malkų. Todėl žmonės turėtų būti geranoriški ir draugiškai nusiteikią kertančių ir perkančių miškus atžvilgiu.

Visai kitaip į mišką žiūri verslininkai, kurie užsiima medienos perdirbimu, jie dažnai sako, kad reikėtų kirsti dar daugiau, kad jų verslui nepritrūktų žaliavos, kad verslas galėtų plėstis.

Miškininkai bando suderinti šiuos praktiškai nesuderinamus interesus, todėl ir iš vienų ir iš kitų sulaukia nepagrįstų priekaištų. Dažnai teigiama, kad miškas kertamas tik norint parduoti ir uždirbti pinigų. Tačiau reikia pastebėti, kad miško kirtimas yra ir jo valymo procesas. Jei ką domina detalesnė informacija apie miško kainą, ją galite rasti čia. Skaitytojas turi suprasti, kad miško kaina priklauso nuo daugelio faktorių ir tikrai ne kiekvieno miško kirtimas gali būti pelningas.

Žmonės žiūri labai siauriai – dažniausiai per savo asmeninių interesų prizmę, todėl yra kyla nesusikalbėjimas. Todėl reikia daug dėmesio skirti švietimui.

Miškai atlieka dar vieną labai svarbią  ir bene svarbiausią – ekologinę funkciją.

Miškas sudėtinga ir unikali ekosistema, vaidinanti svarbų vaidmenį gamtos procesuose ir žmonių gyvenime.

Kur sunaikinami miškai iš esmės pasikeičia kraštovaizdis, klimatas, gyvūnų, augalų ir žmonių gyvenimo sąlygos, suintensyvėja dirvožemio erozija.

Miškas pagrindinė buveinė gausybei augalų ir gyvūnų, todėl miško žūtis lemia ir visos jo augalijos, bei gyvūnijos žuvimą.  Garindami vandenį ir sulaikydami vėjus, miškai sukuria palankų mikroklimatą augalams augti. Medžių paunksmėje, susilpnėja lietaus ir medžių garavimas, pavasarį lėčiau tirpsta sniegas. Todėl didelė dalis lietaus ir polaidžio vandens susigeria į dirvožemį, iš kurio vanduo pamažu “atiduodamas upėms ir ežerams. Tokiu būdu miškai reguliuoja vandens lygį paviršiniuose vandenyse.

Požiūris, kad miškininkai tik kerta miškus, parduoda medieną ir iš to gerai gyvena yra klastingas. Miškininkai ūkininkauja planingai – kiekvienu metų laiku atliekami specifiniai darbai.

Pastebima, kad daugiausiai žalos pridaro privačių miškų savininkai, išveždami medieną šlapiu metų laiku, kai keliai yra pažliugę. Kai kuriais keliais tampa neįmanoma . Valstybinius miškus prižiūrintys miškininkai saugo kelius jie stengiasi jų negadinti, gerai išvystytas kelių tinklas ne tik padeda ne tik sėkmingai ūkininkauti, bet ir efektyviai gesinti miškus. Ypatingai po lietaus, Dzūkijos miškai labai greitai išdžiūta. Todėl gaisro pavojus yra nuolatinis. Dėl nepaprastai didelio miškų lankytojų skaičiaus pavojus dar padidėja.

Todėl saugokime Lietuvos miškus, nes tai mūsų turtas.

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *